iškeikimas

iškeikimas
iškeikìmas sm. (2) 1. S.Daukiškeikti 1: Su savo iškeikimù (mokėjimu keikti) Rm. 2. bažn. atskyrimas nuo bažnyčios, ekskomunika; interdiktas: Iškeikimas iš bažnyčios lotyniškai excomunicatio A.Baran. Po iškeikimu įsakė visims kunigams, dvi kleboniji valdantims, vienos išsižadėti M.Valanč. | Kas įpuolęs yra į iškeikimą, arba interdiktą P. \ keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • iškeikimas — iškeiki̇̀mas dkt. Žurnali̇̀stas tei̇̃siamas už poli̇̀cininkų iškeiki̇̀mą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užkeikimas — užkeikìmas sm. (2); SD430 → užkeikti. 1. M užkerėjimas, burtai: Ne kiekvienas užkeikimas privalo virsti prakeikimu K.Būg. Šamano keikimą mūsų žmonės irgi vadintų užkeikimu K.Būg. Dabar jau pasibaigė mano užkeikimo metai (ps.) S.Nėr. Tie visi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkeikimas — atkeikìmas sm. (2) 1. bažn. maldos ar apeigos piktosioms dvasioms išvaryti, egzorcizmai: Atkeikimai [šventinant] vandenies ir druskos A.Baran. 2. refl. → atkeikti 2 (refl.): Atsakas į tokius laiškus tegali būti atsikeikimas Vaižg. keikimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keikimas — keikìmas sm. (2), keikimas (1) Krtn, Krš 1. SD295, R, N, K → keikti 1: Nuo keikìmo net gerklė ažkimo Ds. Toks ano keikimas, kad negali nė klausyties Als. Juos vis gundo į keikimą BsMtI17. Jo burna yra pilna keikimo BbPs10,7. Girdėjo balsą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusikeikimas — nusikeikìmas sm. (2) → nukeikti (refl.): Nusikeikìmas nieko nepadės Rm. keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasikeikimas — pasikeikìmas sm. (2) → pakeikti (refl.): Anas privertęs senelį in paskeikimą BsPII205. keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakeikimas — prakeikìmas sm. (2), prakeikimas (1) K.Būg; MT32, MP44, KlM1634, N 1. → prakeikti 1: Prakeikimas tiems, kurie ruošia karą! sp. Darbininkai žiūrėjo į darbą kaip į savo prakeikimą sp. Kalnas pavirto į baisiausių nelaimių ir prakeikimo vietą J.Bil …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”